Prieš kelias dienas Astanoje, naujajame, moderniajame, vos keliolika metų kaip Kazachstano sostinė žinomame mieste, pasibaigė eilinė Tarptautinė mokslevių matematikos olimpiada, kurioje jau 19-tą kartą kaip atskira komanda dalyvavo Lietuvos jaunieji matematikai.
  Komanda pasirodė gerai – jau trečią kartą per paskutiniuosius penkerius metus surinkti 92 taškai – daugiau buvo surinkta tik 2006 metais Slovėnijoje – 94 (absoliučiai didžiausias surinktų taškų skaičius).
Komandos vadovo Nacionalinės premijos laureato profesoriaus Artūro Dubicko nuomone, šios Olimpiados rezultatai pagal savo reikšmingumą nusileidžia nebent 2007 metų pasiekimams, kai buvo pelnytas pirmasis Lietuvos istorijoje aukso medalis.
  Užtat šiais metais buvo iškovotas pats didžiausias medalių skaičius apskritai ir pirmą kartą Lietuvos merginos pasidabino jau nebe vienu – minėtina, kad pernai tai apskritai pirmą kartą padarė Licėjaus moksleivė Greta Kuprijanovaitė – o jau dviem medaliais – kartu su vėl sėkmę pakartojusia ir vos vieno taško iki sidabro pritrūkusia Greta tai padarė dar ir kita Licėjaus šaunuolė Elena Dulskytė.
  Absoliučiai geriausią rezultatą Lietuvos komandoje šiais metais parodė dar kitas Licėjaus moksleivis Linas Klimavičius, kuris dar tėra tik dešimtokas. Jo surinkti 22 taškai užtikrino jam sidabrinę medalio spalvą. Minėtina, kad dar niekada joks Lietuvos dešimtokas nebuvo sidabrinis. Gal todėl jį pasveikinęs kitas buvęs Lietuvos sidabro medalininkas ir uždavinio Pasaulinei olimpiadai autorius daktaras Giedrius Alkauskas jį taip šiltai ir pavadino „silvermenu“.
  Bronzos medaliui jo surinktų 15 taškų pakako ir Kauno technologijos universiteto gimnazijos moksleiviui Pauliui Kantautui. Minėtina, kad Paulius Kantautas kartu su kitu Olimpiadoje dalyvavusiu KTU gimnazijos atstovu Luku Melninku yra ir pirmojo lietuviško internetinio matematikos olimpiadoms skirto uždavinyno autoriai (dar kiti 2 to uždavinyno kūrėjai yra absoliutus dalyvavimo Pasaulinėse olimpiadose rekordininkas Vilniaus universiteto doktorantas Paulius Šarka bei trečias KTU gimnazistas Pijus Simonaitis.
  Be trijų „medaliuotų“ Vilniaus licėjaus atstovų garbės raštą pelnęs – primename, jog garbės raštą garantuoja vienas vienintelis, tačiau absoliučiai nepriekaištingai išspręstas uždavinys – Lukas Melninkas buvo antrasis KTU gimnazijos atstovas Tarptautinėje olimpiadoje.
  Dar mūsų neminėtas šeštasis moksleivis šį kartą buvo irgi šaunuolis, tačiau nei iš Vilniaus licėjaus, nei KTU gimnazijos. Pastaraisiais metais jau tapo įprasta, kad Respublikos komanda yra formuojama paprastai išimtinai tik iš Vilniaus licėjaus ir iš KTU universiteto gimnazijos komandų. Išimčių pastaraisiais metais buvo labai nedaug – tai Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos, Kretingos Jurgio Pabrėžos gimnazijos atstovai (nenuilstamojo mokytojo Vytauto Narmonto auklėtiniai) ir dar Kėdainių atstovai.
  Ką gi, laikai tokie, kad tik stambesnių miestų ir kantresnių mokytojų atstovai mūsuose tepajėgia prasibrauti į stipriausiųjų šešetą – ką gi laikai tokie.
  Tuo didesnės pagarbos nusipelno Kupiškio rajono Skapiškio vidurinės mokyklos atstovas Benas Bačanskas, sugebėjęs prasibrauti į stipriausiųjų sprendėjų šešetą ir Kazachstane išsprendęs pilną uždavinį, ir labai pelnytai apdovanotas pagyrimo raštu.
  Lietuvos komanda šiais metais, vadovo profesoriaus Artūro Dubicko nuomone, iš esmės padarė viską, ko buvo galima iš jos tikėtis.
  Ypač džiugina komandos susiklausymas ir sugebėjimas susikaupti lemiamiems startams. Šiais metais, kai pačiose varžybų išvakarėse komandų vadovai susiklosčius aplinkybėms buvo atskirti nuo savo auklėtinių ir kai kurie vadovai dėl to buvo labai neramūs ir nepaprastai dėl to pergyveno, mes galėjome būti daug ramesni, nes tikrai galėjome pasitikėti ir pasitikėjome savo komanda.