Ir traukia kupranugaris per dykumą,
Panarinęs savo jautrią galvą…
Jam liūdna, kad kaimynų albinosų
Jis nebepajėgia atskirti pagal spalvą.

Lingavo smilgos ir ramunės,
Čirškėjo žvirbliai ir žiogai,
Atgijo lankos panemunės,
O Tu – prisiminimuos įstrigai.