Aš drebu,
Ir Tu drebi.
Aš drebiu,
O Tu srebi.
Category: Satyras ant lyros patsai kai kada…
Iš pradedamo ciklo “Ir apie muziką kalbėsiu”
Nenorėčiau, kad aplinkui būtų tyliai liūdna
Kalbėjo indėnas mušdamas būgną.
Iš pradedamo ciklo “Drebulinės mintys”
Aš nieko kol kas dar nemoku,
Tik užbaigti lengvutį sudoku.
Iš pradedamo ciklo “Apie plačiuosius rimtų žmonių sluoksnius”
Jei randi save tarp tų suvargusiųjų gerųjų katalikų,
Tai sakyk, iš kur tavy tiek doro gryno proto užsiliko?
Rimti dalykai
Šukuojasi nieko nelaukus
Moteris švelniai plaukus.
Kodėl Tu taip tyliai stovėjai?
Tu tyliai stovėjai.
Matyt, dar tikėjai:
Papūs švelnūs vėjai
Ir atstos geradėjai.
Būna paguli paguli ir vėl pajudi
Perkūnas
Tranko kūną,
Bet ne
Perkūną.
Nuotrupa
Laukuose mekena vienišas ožys,
O aš nė kiek nesiožiuoju.
Krūmuose šiurena kraupstantis ežys,
Aš – save gardan vežioju.
Надо же…
Выхожу уж не совсем один я на дорогу,
А с элегантной питерской задачкой в голове.
Ночь светла, вся мудрость внемлет Богу,
Но проблесков, что предпринять, не видно в синеве.
О козе
Дай козе раз махнуть чрез высокий забор,
Отверзя для неё столь приятный простор!