Sumani mūsų Elzė, ji tokia mandagi, maloni ir ori
Ir po šių paprastų 3 žodžių tu neblogą jos vaizdą turi.

Ne krepšininkės ūgio mūsų Ugnė,
O džiaugsmo sutelpa joje gili bedugnė.

Kai esi labai gera sesuo,
Tai pati pasidarai viskuo.

O Julija be galo susikaupusi į viską žiūri,
Bet vis dėlto ne tik todėl taškų daugiausiai turi.

Su a – pakilęs dangun pakliūna,
Su e – kaimynas dažnai toks būna.

Su u – tai viskas,
Kas gero būna,
Su o – oi greitai
Pilvan pakliūna.

(Dar viena versija, papildyta)

Ну, не делюсь я на одиннадцать, да хоть ты тресни
Единой ноты ты не выкинешь из этой залихватской песни.
Да и меняя цифру ты мою, какую хошь, одну, любую,
Услышишь неизбежно заново oпять мелодию такую.

Ankstesnė versija

Красив и ненагляден я, но мне сердечно ненавистен
Дележ нацело на одиннадцать частей, он мной вообще освистан:
Вы можете менять одну цифирь мою по вашему капризу,
Но и возникшее число повторит вам всегда начальную репризу.

(Kas aš?

Esu kuklus, tačiau man baisiai gelia širdį,
Kai ji grasinimus susidorot tegirdi:
Suplėšyti į gabalus – vienuolika lygių dalių –
Mane ketina! Ir po to aš sveikas likti negaliu.
Dar iki tol sau vieną skaitmenį aš pasikeisti spėčiau,
Bet ir tada po išpuolio išnešti SVEIKO kailio negalėčiau.

Laisvas A. Noviko vertimas)

Išėjo Tėvelis išminties,
Išėjo Motinėlė išminties,
Išėjo Tėvelis, išėjo Motinėlė,
Išėjo visi vaikai išminties.

Prisipildė Tėvelis išminties,
Prisipildė Motinėlė išminties,
Prisipildė Tėvelis, prisipildė Motinėlė,
Prisipildys visi vaikai išminties.

Nebėr, kur dėt Tėveliui išminties,
Nebėr, kur dėt Motulei išminties,
Nebėr, kur dėt Tėveliui, nebėr, kur dėt Motulei,
Tuoj nebus, kur dėt ir vaikam išminties.

Tai iš kur toks pilnas Tėvas išminties?
Tai iš kur pilna Motulė išminties?
Iš kur pilnas tas Tėvelis, dar pilnesnė Motinėlė,
Ir iš kur išeis pilni per amžius vaikai išminties?

Minklės įminimo ieškokite pačiame pirmame stulpelyje.
Neleidžiama nei pridėti, nei atimti nė vienos tos stulpelio raidės.