XXV– KAIP IR JUBILIEJINEI – OLIMPIADAI PROFESORIAUS JONO KUBILIAUS ĮSTEIGTAI TAUREI LAIMĖTI PASIBAIGUS BEI DAR TREJOMS VARŽYTUVĖMS NUGRIAUDĖJUS

Buvo kaip visada – kaip patį pirmąjį kartą. Susirinko komandos, kiekvienoje komandoje po 5 žmones, toji kiekviena komanda 4 valandas sprendė 20 uždavinių, pateikdama po vieną kiekvieno uždavinio sprendimą.

Žiūrėdamas tik į sprendimus, jeigu nekreiptum dėmesio į skirtingą rašyseną ir nieko daugiau nežinotum, tai net ir nesuprastum, kad čia jau komandinė olimpiada, pagalvotum gal, kad čia tik vieno žmogaus spręsta – tik kad uždavinių daug. Ir dar. Kiekvienas rimtas dalykas, jei jis tikrai yra rimtas, visada reiškia daugiau negu jis reiškia – Maironis Lietuvoje daugiau negu poetas. Nemanau, kad kas užpyktų dėl tokio gražaus sugretinimo, laikydamas jį per žvaliu. Kol niekas nepradėjo protestuoti, pasakokime toliau, ką mes turėjome galvoje, ir tikrai niekas jau nebesistebės.

Komandinė olimpiada yra yra daugiau negu komandinė Olimpiada jau todėl, kad jau 12 kartą kartu su ja vyko ir jau 12-tosios – nepasakytum, kad Tuzinosios – bet mėginkim – Individualiosios Lietuvos 5-6 ir atskirai 7-8 klasių mokinių varžytuvės. Ir tai dar ne viskas. Kitą dieną, kai jau buvo suvesti komandinės olimpiados rezultatai, nugriaudėjo fanfaros ir buvo apdovanoti nugalėtojai, trys pačios stipriausios komandos jau nebe pirmąjį kartą išaiškino Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės taurės laimėtoją. Trys pačios stipriausios komandos rinkosi jau nebe pirmąjį, nes jau antrąjį kartą ir tai buvo Minsko, Kauno ir Vilniaus komandos.

Komandinę olimpiadą laimėjo pirmoji Vilniaus licėjaus komanda, kurioje dalyvavo tokie uždavinių sprendimo liūtai kaip Linas Klimavičius ir liūtė Elena Dulskytė. Antrąsias vietas pasidalijo mūsų ilgamečiai svečiai ir bičiuliai minskiečiai ir antroji licėjaus komanda vedama trečiojo licėjaus liūto Edvardo Poliakovo. Trečiąją vietą užėmė pirmoji Kauno technologijos universiteto gimnazijos komanda, kurioje pirmaisiais smuikais griežė, spėtume, kad Simonas Mamaitis ir Aidas Kilda.

Įdomūs dalykai dėjosi – tikrai gerokai įdomesni kaip kadais – dėjosi iš karto žemiau tų vietų, nes su prizinėmis vietomis, na, čia daugmaž viskas aišku: tvarkos dvi: viena Licėjus, toliau KTU gimnazija, kaip šiais metais, kita – atvirkščia eile. Iš karto po prizininkų – šiais metais abiejų Licėjaus komandų – rikiavosi Vilniaus komanda, kurioje pirmaisiais smuikais griežė dvi gražios panelės – Ugnė Gudžinskaitė ir Ana Daglis. Toliau už jų ėjo Kupiškis, kur jau irgi darbo per Rokundos mokyklą yra įdėjęs nenuilstantis nenustygstantis Lietuvos jaunųjų matematikų mokyklos vadovas Šiaurės Lietuvos matematikos puoselėtojas docentas Antanas Apynis, o jau pačioje Kupiškio komandoje, pačių kupiškiečių apsuptyje kaip liūtas uždavinius draskė Benas Bačanskas.

Po jų buvo visada neblogai pasirodanti garsiojo Vytauto Narmonto Kretinga ir Kauno Saulės gimnazija, kurią į priekį vedė naujai atsiskleidęs talentas – Paulius Virbalas. Skaitytojas laisvai galėtų pagalvoti, kad čia viskas surašyta iš mandagumo, kad paguostume prizinių vietų neužėmusias komandas. Skaitytojas laisvai galėtų taip galvoti, nes nuo mandagumo niekas nemirė ir, matyt, vien nuo jo dar negreitai ir mirs, o mes tik pridurtume, kad tos išvardintos komandos ir dar Šiaulių miesto komanda aplenkė pačios KTU gimnazijos antrąją komandą.

Kartu su Komandine olimpiada, kaip jau buvo užsiminta, įvyko ir 12-toji jaunesniųjų klasių mokinių olimpiada, kaip visada pastaraisiais laikais – dviem grupėmis. Į šią savotišką treniruoklių salę kiekviena komanda gali atsivežti po 2 mokinius kiekvienoje grupėje, na, o vilniečiams, kaip čia pat gyvenantiems, pagal nusistovėjusią tradiciją, vietų būdavo skiriama daugiau – kaip gi čia nepriimsi žmogaus, gyvenančio čia pat už fakulteto slenksčio.

Su tuo didesniu priėmimu tų, kurie gyvena 5 metrai nuo fakulteto, taip pat kyla malonių problemų, kurių pagrindinis kėlėjas yra mokytojas ir gabių vaikų treneris Juška iš Jėzuitų gimnazijos, kuris galėtų atvesti tiek gerų sprendikų, kad mums tuoj į didžiąją auditoriją nebetilps. Šių metų uždavinių sąlygos buvo nuspalvintos rytietiškais motyvais – uždaviniuose buvo galima sutikti ir Šecherezadą, ir Sinbadą Jūreivį ir net pačią Jūrų valdonę.

Užsiminę apie legendinius, pakalbėkime ir apie realius didvyrius – tų varžytuvių pirmuosius. Tarp 5-6 klasių sprendėjų pats pirmasis buvo Domantas Tamašauskas iš Marijampolės marijonų gimnazijos – tetrūksta dar, kad ir pats būtų Marijonas. Domantas išsprendė daugiau kaip 4 iš 5 pasiūlytų uždavinių. Per plauką nuo jo atsiliko Kasparas Ragaišis iš Vilniaus jėzuitų gimnazijos ir Jonas Pukšta iš Vilniaus šv. Kristoforo gimnazijos. Dvi trečiąsias vietas, atsilikę per dar mažesnį plaukelį, užėmė šiaulietis Linas Labanauskas ir Justas Tamulis iš Vilniaus „Žemynos“ pagrindinės mokyklos. Dar 4 kovotojai – Artūras Jocas, Karolis Trakas, Kristijonas Vėlyvis bei Kajus Panevėžys pelnė po pagyrimo raštą.

Kiek kuklesnė situacija bendro sukauptų taškų požiūriu buvo tarp septintokų-aštuntokų, kur ir uždaviniai buvo gerokai smagesni. Čia pirmosios vietos buvo paskirtos iš karto 4 narsuoliams – Emilijui Stankui iš Klaipėdos Gedminų pagrindinės mokyklos, Povilui Šlekiui iš Vilniaus jėzuitų gimnazijos, Baltrui Šivickiui iš Vilniaus “Ryto” vidurinės bei Adomui Juškai – vėl iš Jėzuitų! Antrąsias vietas pelnė Domantas Jadenkus iš Grigiškių, Paulius Bareika iš Širvintų ir Ignas Kriaučiūnas – iš Marijampolės Marijonų. Tretieji buvo Kristupas Rudzkis bei Kostas Strielkūnas – abu vėl Vilniaus jėzuitai ir Marius Bytautas iš Kauno. Pagirti buvo Adriana-Otilija Vilkaitė, Arnas Diktanas, Gytis Barkauskas ir Kiril Snežko.

Kitą dieną 3 komandos – Minsko, Vilniaus ir Kauno – jau antrąjį kartą sprendė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės garbei po 5 uždavinius, kurie, atvirai sakant, buvo kiek sunkėlesni, laiko spręsti buvo 4 valandos. Ir čia – kaip didžiajame sporte – paaiškėjo, kad vakar tu galbūt buvai stipresnis, na, o šiandien gal jau stipresnis būsiu aš. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės garbės varžybas laimėjo Minsko komanda, kurios atstovai užėmė dvi pirmas vietas, o trečiąja jie pasidalino su mūsų stipriausiuoju sprendėju Linu Klimavičiumi.

Iš karto už jų rikiavosi dvi panelės – daug kartų pasižymėjusi, jau kone legendinė Elena Dulskytė ir šaunioji viešnia iš Minsko Anastasija Tanana. Lietuvos komanda neturi kada labai ilsėtis – lapkričio mėnesį laukia Islandija su „Baltijos kelio“ komandine olimpiada.

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s