Ganykloje prie jaučio jautį aš jaučiu,
Prie jųjų kojų žolę želiančią jaučiu,
Po jų pilvais tą žolę švelnią aš jaučiu,
Kol pagaliau save jaučiu aš jaučiu.

Jeigu nebijote lengvos duonutės,
Įlįskite kailin manosios Danutės.

Kodėl man taip bauginančiai ramu, kai temsta?
Kai debesys, sušokę vėjyj, traukias iš Tėvynės,
Nudengdami ją tarsi kūdikį Dangaus ramybei.

Todėl, kad man raminančiai baugu, kai temsta.

Žukas pasiuntė Lukėną
Baravykų į Varėną.
Ir nebūtinai Lukėnas
Grįžo susiveržęs strėnas.

O славься, ГОСПОДИ, что столько Ей воздал!
А я душой на этот светлый бал
Почти не опоздал.

Smulkūs darbeliai merkia mane –
It lapą blyškų lašai guašo;
Išdžiuvę jie byra migla sapne
Ir sujudėję vėl melstis prašo…

Ir traukia kupranugaris per dykumą,
Panarinęs savo jautrią galvą…
Jam liūdna, kad kaimynų albinosų
Jis nebepajėgia atskirti pagal spalvą.

Lingavo smilgos ir ramunės,
Čirškėjo žvirbliai ir žiogai,
Atgijo lankos panemunės,
O Tu – prisiminimuos įstrigai.

Tikrai
Esu ašai
Eiliakalys,
Ir už bet ką
Gražesnis man
Pegasas
Kaip poetinis arklys,
O dar dailesnis
Nežinia iš kur
Atlėkęs
Pagalys.

Prezidentūros stalas ir trečias Niutono dėsnis

Kai Jurgita stovėjo prie stalo,
Buvo stalas prie pat idealo.

Vėjas ir Alvitas

Vėjas gena posmą šitą
Pro Alvitą pas Jurgitą.

Slapukai debesėliai

Debesėliai yrėsi per tyrą giedrą dangų,
Nešdamies jos profilį pasauliui brangų.