Pusantro žodžio apie Gretą Kuprijanovaitę, šaunią Vilniaus licėjaus lietuvaitę

Visada pamatęs Gretą norėdavau ką nors linksmesnio pasakyti. Linksmiau kalbėti ne visada lengva. Galima būtų pradėti nuo paprastų žodžių – kaip ir paprastame kasdieniame gyvenime. Paprastame kasdieniame gyvenime Gretos yra daug. Daug yra kasdieniame gyvenime jos energijos, daug ji įdeda pastangų į tai, ką ji daro, daug ji turi ryžto, daug pademonstruoja užsispyrimo spręsdama uždavinius ar apskritai ką nors darydama, arba ir nedarydama. Jau pradėjo sklisti kalbos, kad ji vaikšto ne į visas pamokas, o uždavinius sprendžia ir per tas, į kurias nenueina. Ne visko pas Gretą yra tiek jau daug. Kai ko pas Gretą yra mažai. Pavyzdžiui, mažai jai dar yra metų, lyginant su bendraklasiais, ir tai nėra baisu, tiesiog Greta yra jaunesnė už savo bendraklasius. Bet tas jaunumas nė kiek nesutrukdė Gretai praeitą rudenį pasirodyti geriau už visus kitus likusius Licėjaus bendraklasius, nesvarbu, iš jaunesnių jie buvo klasių ar iš vyresnių: tik pagalvokite – juk Greta viena vienintelė iš viso Vilniaus licėjaus pakliuvo į Lietuvos komandą, vykusią į Tarptautinę komandinę “Baltijos Kelio” matematikos olimpiadą Gdanske (Lenkija).

Gal manote, kad taip praeitą rudenį šviesiu meteoru įsiveržusi į Lietuvos moksleivių rinktinę, Greta po to kiek stabtelėjo, ėmė elgtis ramiau ir solidžiau, kad nepervargtų ir nepersitemptų, kad ramiai įtvirtintų sėkmę ir įsitvirtintų komandoje? Ne, buvo ne taip. Užuot nusiraminusi, Greta dar padidino apsukas, nes ji labai susidomėjo Pasauline moksleivių matematikos olimpiada, į kurią ji po kitos didelės sėkmės – po I vietos Lietuvos moksleivių matematikos olimpiadoje Druskininkuose – jau išsikovojo teisę važiuoti. Susidomėjusi būsimuoju  Pasaulio matematikos čempionatu Greta vėl linksmai užvirė, kaip linksmai ji, matyt, užverda visada, kai ką nors daro. Ar Jūs manote, kad galima važiuoti į Pasaulinę olimpiadą, nepersprendus tų uždavinių, kurie ten buvo sprendžiami anksčiau? Galite būti ramūs – Greta juos persprendė. Ką dar galima daryti? Daryti galima daug ką, Greta irgi daug ką darė. Ji, pavyzdžiui, pasikalbėjo turbūt su visais aplinkiniais tose Olimpiadose jau buvusiais ir ypač su uždavinius sprendusiais žmonėmis – tai ne sykį mačiau – pasikalbėjo labai dalykiškai, stengdamasi viską išsiaiškinti iki panagių.

Pasižiūrėjus, kaip viskas vyksta, jau kartais labai norisi jai taip ir pasakyti: Greta, stabtelėk, sustok, atsipūsk, nepatrūk. Ką Greta tada darytų, ką ji atsakytų? Aš jaučiu ir žinau, kad ji šyptelėtų ir ramiu energingu balsu pasakytų, kad nieko tokio ypatingo jinai ir neveikianti. Gal dar pasižiūrėtų aukštyn, lyg į dangų. Ir vėl darytų savo. Darytų visa savo esybe linksmai gūžteldama, girdi, kas čia tokio.

Ir gal linkęs būtum ir Tu, mielasis skaitytojau, imti tuo ir patikėti – ar maža tokių šviesių, greitų, darbščių, energingų ir protingų panelių? Taip, jų tikrai yra daug, tikrai ne viena. Tikrai ne dvi. Ir net ne trys. Jų yra daug. Tačiau panelė, turinti Pasaulio matematikos olimpiados medalį, Lietuvoje yra tik viena. O iki paskutiniosios Pasaulinės moksleivių matematikos olimpiados, vykusios Bremene (Vokietija), tokių panelių su matematikos medaliais Lietuvoje visai nebuvo. Dabar jau yra. Nes greta yra Greta Kuprijanovaitė, kuri visada bus pati pirmoji Lietuvos panelė, pelniusi Pasaulinės moksleivių matematikos olimpiados medalį.

Sveikiname Gretą ir visus, kurie yra greta jos.

Romualdas Kašuba, kuris buvo Bremene 2009 metų liepos mėnesį ir viską matė savo akimis